Piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ [toliau – Grupė] kartu su jaunimo organizacijomis LR Seimui adresuotame politiniame pareiškime dėl imitacinės reformos išreiškė nusivylimą ir pasipiktinimą Vyriausybės nesugebėjimu atsispirti universitetų rektorių, pramonininkų ir mokslinių tyrimų institutų vadovų spaudimui ir įtvirtinti Mokslo ir studijų įstatyme nuostatas, iš esmės pertvarkančias aukštųjų mokyklų valdymą. Pagal Grupės ir jaunimo organizacijų LR Seimui bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įteiktus siūlymus dėl universitetų valdymo, aukščiausiu universiteto valdymo organu turi tapti socialinių partnerių tarybos, kurių vaidmuo – užtikrinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei bei valstybės intereso paisymą ir taip panaikinti reforma nesuinteresuotos akademinės nomenklatūros savivalę. Šie siūlymai paruošti pagal kitų šalių pasiteisinusią ir teigiamus pokyčius laidavusią praktiką reformuojant aukštojo mokslo ir studijų sistemą. „Kompromisinė“ reforma, jaunimo teigimu, tėra reformos imitacija.

Jaunimo protestais netruko pasinaudoti apsukrūs „reformatoriai“, besidarbuojantys laisvosios rinkos instrumentais. Tai A. Kubiliaus vadovaujami konservatoriai su skandalingai pagarsėjusiu „„reformos“ architektu“ M. Adomėnu ir G. Steponavičiaus Liberalų sąjūdis kartu su R. Šimašiaus vadovaujamu Lietuvos Laisvosios rinkos institutu. Pasinaudoję jaunimo protestais šios partijos Seime užregistravo naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Teigiama, kad būtent šis projektas yra dar pernai pasiekto partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo reformos konkretus pavidalas, tačiau apdairiai nutylima, jog iš šešių susitarimą pasirašiusių politinių partijų, šiam konkrečiam projektui pritarė tik dvi minėtos.

Konservatorių ir Liberalų sąjūdžio siūlomas „AM reformos“ planas yra ydingas. Jų siūloma universitetų valdymo pertvarka tik iš pažiūros sutampa su ta, kuriai pritarė jaunimas. Iš tiesų jos skiriasi iš esmės. Pagal Grupės ir jaunimo siūlymus, iš socialinių partnerių sudarytos tarybos turi tarpininkauti tarp valstybės ir aukštosios mokyklos, derindamos bendrąjį valstybinį ir universiteto interesą.

Tuo tarpu konservatorių ir liberalų sąjūdžio siūlymo esmė – įvesti tarybas, sudaromas iš 9 arba 11 narių, o socialinių partnerių būtų vienu daugiau negu akademinės bendruomenės atstovų. Tačiau pabrėžtina, kad socialinius partnerius teiktų ne kas kitas, o Aukštojo mokslo taryba. Tokios tarybos, formuojamos per nomenklatūrinę instituciją neturėtų kitos išeities, kaip tik būti akademinio „elito“ priedėliais, negebančiais ginti visuomenės intereso. Tad įteisinti šių partijų siūlymai tik įtvirtintų akademinio „elito“ savivalę.

Taip pat ydingas ir Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio partijų siūlymas įvesti visuotinį studijų mokestį iš pagrindų nereformuotose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Studijų kokybė ir ją galinti laiduoti konkurencija dėl gabių studentų ir mokslo plėtros yra klaidingai siejama su visuotinio mokesčio už studijas įvedimu. Siūlomas studijų finansavimo modelis – „pinigai paskui studentą“, kai studijų kainas, susidedančias iš valstybės kompensuojamos dalies ir studentų įmokų, galėtų nustatyti pačios aukštosios mokyklos. Visa tai, užuot sudarius sąlygas kilti studijų kokybei, sudarytų sąlygas dar labiau įsigalėti „diplomų pardavinėjimui“. Būtų pažeistas pagrindinis – aukštojo mokslo prieinamumo nepriklausomai nuo turtinės ar socialinės padėties – principas, o studentai būtų verčiami mokėti ilgainiui vis didėsiantį mokestį už vis prastėjančią „aukštojo mokslo“ kokybę.

Primename, jog būtent tokie studijų apmokestinimo planai nereformuotose aukštosiose mokyklose ir sužadino platų visuomenės nepasitenkinimą ir protestus.

Iš esmės „reformatorių“ grupes vilioja du stambūs masalai: tai studentų pinigai ir universitetų nekilnojamas turtas. Jiems beliko apsijungti sutarus kam, kiek ir ko atiteks...

Piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ griežtai atsiriboja nuo Vyriausybės ir rektorių, o taip pat nuo konservatorių bei libsąjūdiečių siūlomų reformos imitacijų ir pasilieka sau teisę ginti ilgalaikius visuomenės interesus, o taip pat 25000 piliečių valią, kurią jie išreiškė pasirašydami Grupės dar pernai spalio 11 d. inicijuotą peticiją. Peticijoje išdėstyti esminės ir kompleksinės reformos principai paneigia 2007 m. birželio 14d. politinių partijų susitarime įtvirtintus „reformos“ principus. Primename, jog Peticijoje reikalaujama finansinių įsipareigojimų – studijų įmokos studentams, jų tėvams ar globėjams – tikslingumo klausimą svarstyti tik atsakingai parengus ir įgyvendinus esminę, kompleksinę ir efektyvią povidurinio švietimo reformą. Taip pat reikalaujama pašalinti kliūtis besimokantiesiems laisvai judėti tarp profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų – įskaityti jiems ankstesnio mokymosi rezultatus. Visas Peticijos tekstas – adresu www.amokslas.lt/peticija.

Piliečių grupė pasilieka sau teisę organizuoti protesto akcijas prieš bet kokias reformos imitacijas ir jas stumiančių grupių siekius įvesti studijų mokestį nereformuotose aukštosiose mokyklose.

Pagal Piliečių grupės „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ informaciją
www.amokslas.lt